žadėti


žadėti
žadė́ti, žãda (žãdi JV207, žãdžia JV1076), -ė́jo KBII169, K, Rtr, Š, LVIV678, , , NdŽ, ; SD1100, SD342, H, Sut, I, L, LL197 1. tr., intr. R, manyti ką daryti, ketinti, norėti: Žadė́[jo] dar kada ateit Rod. Daryk, kaip tu žadė́jęs KBI24. Brolio laukiu, visgi žãda žãda atvažiuot Ml. Žadė́j[o] pas mane atvažiuot, bet neatvažiav[o] Pns. Žadė́jo su maimi eit LzŽ. Žadė́[ja]u pasimt žolei pjaut pjautuvą DrskŽ. Žadė́jo da [dukterys] atvažiuot, kai pabaiga bus liepos, tai pabaigoj atvažiuos ir vėl Kp. Kap žadė́ta parduot, tai paršai tik lauku gyvi buvo Pv. Biškį žemės ten duos, paršiuką žadù auginti Šts. Karves tebeturiam abidvi, žãdam parduot senę Mžš. Aš žadù pailsėti, kai tu išvažiuosi Ms. Jau mes žadė́jom kitus namus pirktie Grv. Da žadė́jom kokį skūngalį (daržinę) budavoti, ale pasidėjom rankas Trg. Biškį esanti sveikesnė, pati parvažiuoti žãda Šts. I daba žadù [kepti duoną], bet nebeprisiruošiu Grz. Žãda ne tiektai ateit mūsump, bet ir gyvent mūsimp DP237. Čia mes žadė́jom nėkaip nekelti tų vestuvių Vkš. Nė nepamačiau, kaip savaitė praėjo bèžadant rašyt jum laišką Krs. Sako, ka žãdat išeiti iš čia, taisotės mieste gyventi Als. Čia gimus, čia užaugus, čia žadù ir numirt Stk. Aš negėriau ir gert nèžadu Eiš. Žãdanti eit a pas sūnų, a pas dukterį [gyventi] Vgr. Aš žadù eit namon (mirti), namai ant kalno, viečni namai (kapinės) Sn. Nors visi žadėjom mirti už tėvynę – liko netesėti mūsų pažadai J.Aist. Nes dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadė́jo K.Donel. Žadat sau ilgai dar ant svieto gyventi P. Žada mane motulė labai toli duoti LTR(Grv). Ketinau, žadėjau davatkėle būti, už bernelio neiti LTR(Pls). Žadžiù būti davatkėle, žadžiù daturėti JD409. | refl. H171, R, , N, Rtr, L: Žãdas atvažiuot in mañ Dglš. Tai vis žadė́jos an ją atvažiuot Mlk. Garbės buvo nemažos patekti į Aleksio knygelę, nes jis žadėdavos ir išspausdinsiąs Vaižg. Kitų avelių nenori pažint nei apie jas rūpesčio žadas turėt MP273. Kad aš koksai norint ne didis žmogus tavęsp ateit žadė́čios, be abejojimo pašluotumbei juos DP230-231. Jisai žadė́josi kelties iš numirusių A.Baran.taisytis, rengtis ką daryti: Žãdam vieną paršelį pjauti jums parvažiuojant Trk. Paršus triskart beliuobiam, o tą peniukšlį žãdam skerst Mžš. Šiandien žadėjo daržus arti Trk. Išrašė vaistų, žadė́jo paleisti numie [iš ligoninės] Trk. Pirma nežadė́jo eit, o paskui susiriuošė Jrb. Vis žadu sakyti i vis nedręsu Pln. Šįmet žadù trobą statyti Vkš. O aš jau aštuoniasdešimt metų i da mirti nèžadu Sd. | prk.: Visai nusiminęs įsikabino jis į virvę, kuri žadėjo dingti vandenyje . 2. tr., intr. Kpr pranešti apie būsimą savo veiksmą, sakyti ką duosiant, darysiant, būsiant: Žadėtas daiktas D.Pošk. Žadėjo šieno vežimą, o kai reikia, nedavė Ėr. Skerdė kiaulį, tai žadė́[jo] skerstuvių Klt. Žadė́jo daug tų piningų duoti Klk. Atiduok, kam buvai žadė́jusyt Lkv. Žadė́t žãda, ale kai reikia, tai negausi LKT253(Ėr). Klausinėdavo, kuriai mergai žãda [dalį], an tą važiuoja [pirštis] Alz. Visiem mokėt žãda [pensijas], o pinigų neturi Skp. Tai ko jie nekelia [pensijų], jie tik žãda žãda žãda Kpr. Žadė́k nežadė́jęs, vis vien nepadirbsi Tv. Gausit atlyginimą, kas buvo žadė́ta Ūd. Žadė́t, ko neturi, tai negalì KzR. Vienas išgali, kitas neišgali, žadė́t žãda Srj. Lig ketvirtadieniui lietaus nèžada Sur. Karaliaus rūmus mun tegul žãda, aš terbelę užsikabinusi geriau eičio, by sveika būčio End. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48. Togdėl žadėjo po prysiega duot, apie ką noris prašytų Ch1Mt14,7. Ištesėjo tatai, ką kitur žadėjo DP467. Atpenč žada malonę ir visą gerą visiemus tiemus, kurie tus prisakymus laiko Vln16. Iš jo (Dovydo) vaisiaus Dievas žadėjo, jog pats Dievas gimti turėjo 331. Ir priesakė jiems … žadėtų dovanų palūkėti 302. Idant Ponas ant Abrahamo atsiųstų, ką jis jam žadėjo BB1Moz18,19. ^ Daug žãda, maža duoda Šmn. Daug žadantis maž teduoda VP11. Kas lengvai žãda, tas sunkiai duoda Rt, Nm; LTR(Vdšk). Ne tiek duoda, kiek žada . Ne tiek Dievas duoda, kiek dar žada LTR(Mrj). Žmogus žãda, bet Dievas rėdo Sln. Nereikia žadėt, jei negali ištesėt Jnš. Veikiai žadąs, veikiai gailias VP49. Žadėjo duonos, davė akmenį Rk. Žadėjo stuomenų nuo nosies iki lūpų LTsV285. Žadėk mažai, o daryk daug LTR(Užp). Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk LTR(Gdr). Kad žadėjai, tai ir duok LTR(Brž). Kas žadėta, tur būt ištesėta PPr119. Be reikalo nežadėk LTR(Mrj). Nežadėk daugiaus, kaip gali duoti VP34. Daug klausyk, maža kalbėk, daug dirbk, maža žadėk KrvP(Kdn, Ps, Al), LTR(Šl). Žadėjo – patiešijo, nedavė – negriešijo LTR(Žg). Rudenį težadėk grūdus S.Dauk. Žadėjo kelius taisyti, o ėmė kišenius kratyti V596. Neklausk, kas žada, eik, kas veda Ds. Dėkui tam, kas veda, o ne tam, kas žada LTR(Aln). Blogi darbai pragarą žada, geri – dangų Trgn. Žadù – nežinau kada Rod. Daug buvo žadėta, o teko šnipštas Ds. Žadì žadì, ir vis gėrimas atliekti (erzina žadantį pavaišinti) DrskŽ. A, jau jy žãda – ir an jauno [mėnulio], ir an seno Krok. Žadė́t neva žãda, o kišeniuj špygą rodo Plv.
žadė́tai adv.: ^ Gavęs nežadėtai, gausi ir netikėtai KrvP(Ūd). | refl. , Šts: Žadiẽs (žadėkis) ateit, ko tyli? LKKI184(Lkm). Nesìžadu tuom užsiimdinėt Sn. Tu visad greitai žadies Sut1. Vaišių bėgyje samdininkai lygsta, žadasi, atsisakinėja M.Katk. [Ragana sako] – vilkas teipgi žadėjosi pagraužėti [medį] ir tik apgavo, nė graužė, nė ką BsPIII306(Klvr). Jonulis nupirko [kamanyčias], brangiai sumokėjo, o jauna Onutė jam nesižadė́jo DrskD76. Jau tavęsp ateit žadas MP46. Žmonės įvairiose ligose ir priepuoliūse pradėjo žadėties pri to kryžiaus M.Valanč.teikti vilties pažadais, leisti tikėtis gausiant: Žãda duoti i mums tą avansą Trk. Žãda žãda mane leist mokytis siūt, ale musėt išdils (netesės pažado) Kair. Pardavei arkliuką, [o] da žadė́jai man bulbas išart Žl. Piršlys viską žadė́s, ir auksą i sidabrą Tl. Mano pusbrolis treti ar ketvirti metai žadė́jo duot avilį LKT221(Žm). Žadė́jo man duot bičių, ale bijau, kandas anos Smal. Žadė́jo žadė́jo, ir nei kriukt, nei mukt Pv. Du tad daiktu žãda apaštalamus ir visiemus ižtikimiemus saviemus: didį nuliūdimą ir didį džiaugsmą DP212. O sekiot šventų įstatymų jo, o būt visada tame žadėtame pašlovinime jo, kuriuos ans visados žadėjo tiemus, kurie vaikščioja zokane jo MP72. Žadėjai mus visad išklausyt PK196. Išbėgo nuog tų, kurie vaikščioja klejojime žadėdami jiems valnastį, noris patysjen yra tarnais pagadinimo Ch12Ptr2,18-19. Ir Moziešius šaukėsi Ponop varlių dėlei, kaip jisai faraonui buvo žadėjęs BB2Moz8,12. Žadėjęs buvo Viešpatis … Zacharijai kunigui, jog motė jo turėjo jam sūnų pagimdyt DP462. | prk.: Po Juškos didžiausias žodyno rinkėjas buvo daug žadėjęs kalbininkas Būga J.Balč. P. Širvys nebe žadantis poetas, o tikras poetas, turįs savo braižą T.Tilv. ^ Jie kalnus miltų žadė́jo, bet netesėjo Prn. Aukso kalnus mumi žãda Žrm. | refl. Sut: Nei man jos reikia, nei aš jai žadėjausi… J.Gruš. Stipriai žaduos jau daugiaus nenusidėt DK68.
3. tr. sutikti tekinti (už ko): Buvau nežadėjęs leist savo dukters [sakė karalius], bet ka atjojai, jeigu eis, tegul eina LMD(Žg). Oi motule, kam žadė́jai mane girtuoklėliu DrskD239. Meldžiu, mamužėle, mano garbužėle, nežadėk dukrytę nelabam bernyčiui RD25. Aš nežadžiu dukrelės, savo viernos slūgelės JD811. Žãda tave už to senio duoti (d.) Plm. Žada, keta už seno išleisti, nemokėsiu seno šėnavoti LTR(Kdl). Žãda žvirblelis dukrytę leisti (d.) Sch17; N13. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, argi ana pareitų, matušelę atrastų? StnD23. Nežadėk, močiute, pijokui berneliui LTR(Žž). Dūmo[ja] balta matušėlė, dūmo[ja] mielas tėtušėlis, kur žadė́ti dukrelę JD1535. Žadėtas R368, 494. 4. tr. [i]reikšti ko būsimo žymes: Gilus dangus ir gaili rasa laukuose žadėjo gražią dieną J.Balt. Giedras be mažiausio debesėlio dangus žadėjo karštą dieną J.Paukšt. Jie (debesys) bėga nuo dangaus, slapstydamiesi už miškų, žadėdami gerą šienpjūtę M.Katil. Bet be tavęs, tu dangiškasis mūsų tėtuti, nieks negal mums tekt, ką miela vasara žãda K.Donel. Tyla truko ilgai ir ji, Marčiui atrodė, nieko gero nežadėjo V.Bub. Nors abu kalbėjo ramiais balsais, tačiau jų akių išraiškos nežadėjo nieko gero .intr. reikštis ko būsimo žymėms: Žãda būt rytoj graži diena Užp. Sako, lietus žãda būt Dt. Šią naktį žãda būti didelė rasa Plt. Serga tėvučio dukterėlė, nebežada pagyt LTR(Lnkv). | impers.: Žãda lyt, turbūt neisim prie šienų Skr. Žãda lyt, skubinkim šieną kraut Ėr. Vakar buvo bežãdanti lyti – neblijo Lkv. Ryt žãda būti lietaus Krn. Susvadinau, žãda šalti, nusvilins muno gėlikes Krš. 5. intr. grasinti, grūmoti: Pyksta, rėkia, baras, lojojas, išvyt žãda – tai ką darysi, tylėk Mžš. Mun atrėmė šautuvą, žadė́jo nušauti Žlb. Žadė́jau mušti už to jurgino nulaužimą Krš. Žadì užmušti a pakarti, o gyvos nenori bepaleisti Trk. Muša su diržu i papjauti žãda Trk. Kad jis mat žãda žãda vis [mušti], ir jį tada ir primušė Slm. Jei pagirsta, ka nori parduot, tai padegt žãda Pv. Ka antra mergelė gimė, irgi žadėjo nebgyventi Trk. Ans mun žadė́jo daužti Yl. Tiktai jau dideliai buvau išsigandęs, ka tas kareivis žadė́jo vesties į štabą Gd. Keikė jie piktą kryžeivį. Keikė ir daugel jam žadėjo V.Krėv. 6. tr. KBI20, skirti, lemti: Eik, tau piningai ten dideli žadė́ti Nv. Tau tas piningų diržas buvo žadėtas (ps.) Dr. Jau kas kam žadė́ta, n’ištrūksi Jrb. Teip jau buvo žadė́ta, nėko nepadarysi Grdm. Nėko nepadarysi, ka anai amželis toks žadė́tas Trk. Anai buvo jau toks kryžius žadė́tas Lkv. Laimė, kurią žãda rytojus NdŽ. Ji turinti miegoti šimtą metų; ją prikelsiantis karaliaus sūnus, kuriam ji yra žadėta J.Balč. Gal taip Dievo žadėta, kad nešviestų žvaigždė man, nuklydusiam skausmo keliais Mair. [Senovės lietuviai] paskutinė[je] nenusiminė, o žadėtoje nenusigando S.Dauk. Kad izraelitai išėjo iš Egipto ir keliavo į žadėtą žemę, stokojo jiems kelyje valgymų brš. Tie neįeis žemėna anona, pirmai sau žadėtona PK82. Jei bus tai [Dievas] man žadė́jęs, tad man duos ir be prašymo mano DP564. Išpildysis tavimp tie visi daiktai, kurie yr nuog Viešpaties žadė́ti DP474. Kur yra žadėtasis atėjimas jo (Viešpaties)? VlnE133. Pagijau – mirtis dar nebuvo žadė́ta Mrj. Dabar, mergel, patirsi amžinybę, kuriai esi žadėta gimdama Vd. Ateis ir tau diena žadėta, ir šilas atsidus lengvai, tėvynėje viltis sudėtas į saugų uostą neš laivai J.Aist. ^ Žadėtosios nu Dievo (neišvengsi S.Dauk) neišsaugosi VP51. Kas kam žadė́tas, tas tam kaip padėtas Dr. Jei būs žadėta, būs kaip padėta Sd. Žadė́toji kaip ant toros pakabintoji Krš. Ką žadė́jęs ir paginęs atiduoda Dievas J. Gul tinginys ir sako: ką Dievas žadė́s, ir par langą įmes Lk. Munie buvo Dievas žadė́jęs, o šuo ant uodegos nunešė End. Belaukiant laimės žadėtos, užklupo bėdos netikėtos KrvP(Mrk). Liuob sakyti: veršis putro[je] nesugers muno žadė́tojo Rdn. Gavusi nežadėtą, noris bėk ir iš svieto D168 psl., M. Toks liežuvis šunie žadė́tas, o anai įdėtas (sakoma apie apkalbančią ką) Pln. Tavo liežuvis kaip menturis; velniuo žadėtas, o tau įdėtas LTR(Pp). Ta širdis buvo šunie žadė́ta, o tavie įdėjo (apie žiaurų žmogų) End. 7. intr., tr. gydyti užkalbant, veikti ištariamais burtažodžiais: Žadėkite mane, sako ligonis, t. y. žadus provykite, kad išgyčiau J. Anas anksčiau nuo gyvatės žadė́davo Slk. Mano diedas jau seniai žãda nuo kirmėlės Lb. Kai gyvatė inkanda, eina žadė́t Lb. Gyvatė inkando, tai žadė́jo i vienas, i kitas – nemačijo Smal. Jei kirto gyvuliui gyvatė, žãda Sug. Ana žãda visiem nuo rožės Klt. Žãda in cukraus, in druskos ir in [v]andenio Klt. An ragelius duonos žadė́tos su druska pririšė – nusto[jo] pampt [karvė] Švnč. Ir tata man žadėjo Mlk. Eidavo žadė́t te pas kokius burtinykus Plv. Bet Pakulienė jį (Dočį) žadė́t pas patalą stojos K.Donel. Nebūdavo galima žadėti ar tvarstyti nešvariais drabužiais, nesiprausus ar nesišukavus sp.tr. CI383, R, burti, kerėti (ppr. gyvačių įkandimą): Ana pati gi žãda gyvates Lb. Kai žada kirmėlę, reikia trys rozai sukalbėt nedūsavus… Str. Ta moteris gyvates žadė́jo Skrd. Prieš padūkimą žadėjo rūkymu Trgn. | Žadu žadu žadinį, ne viena žadu – seseres žodžiu žadu: – Piktybe, atstok (būrimo žodžiai) LTR(Trgn).
◊ Diẽvo (×pirmájam bíesui) žadė́tas labai blogas, niekam tikęs: Buvau pìrmuojuo bíesuo žadė́tas Šts. O tei žmogus, Diẽvo žadė́tas: maluo[ja] ir nesarmatijas Krš.
žadė́toji valandà padėtis, išeitis: O čia ničnieko nereikia, žadėtosios valandėlės tik belaukia Žem.
\ žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; prižadėti; sužadėti; užžadėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • zadéti — dénem dov., zadêni zadeníte (ẹ) 1. premikajoč se priti v sunkovit dotik s čim: v temi je zadel stol; ladja je s kljunom zadela ob čer; zadeti ob podboj; zadela se je vanj, ko je hotela iti mimo / zadeti z glavo ob zid, v strop / trda pest ga je… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • žadėti — vksm. Žadėjo áukso kálnus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žadėjimas — sm. (1) K, Rtr, DŽ, KŽ, DūnŽ → žadėti: 1. Žadėjimas atkeršyti NdŽ. 2. SD1100, SD198, KlM704, R, MŽ, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, M, L Ką dabar tas žadėjimas: atvažiuoja, kada išeina Jrb. Nuo to direktoriaus žadėjimo apsilankyti pamokose Almai ėmė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžadėti — išžadėti, ìšžada, ėjo Š, Rtr, NdŽ 1. tr. pažadėti (visus) atiduoti: Visus šuniokus išžadėjau kitiems, net sau nebepasilikau nė vieno Š. 2. intr. KŽ ilgą laiką žadėti: Visus metus jis man išžadėjo, bet ligšiol nedavė Š. 3. tr. sutikti, leisti ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rengti — reñgti, ia, ė tr., rengti 1. N ruošti, taisyti kelionei: Ji reñgia vaikus kelian, tai neturi laiko Švn. Aš jį rengiù į kelią, t. y. taisau aš jam vežimą, valgį J. Slūžbon eik, ir mažąjį vaikelį su savim renk Lz. Ne aš viena gailiai verksiu, –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žedėti — žedėti, žẽda, ėjo DūnŽ žr. žadėti: 1. A žedì kur eiti, ka teip kvarkliuojys? Rdn. Lyna lauke, šlapià, kur žedì traukti? Krš. A žedì miegoti, paklosu Krš. 2. Žedėjo ateiti ir neatsivelka Krš. Tiek visa ko žedėjo, o žemės negrąžina, kainos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • na — predl. I. s tožilnikom, v zvezi z enklitično obliko osebnega zaimka ná (ȃ) 1. za izražanje premikanja k zgornji strani česa, tako da nastane neposreden dotik, ali dosege takega položaja: na glavo dati; iti, priti na goro; bombe padajo na mesto;… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • ob — predl. I. s tožilnikom, v zvezi z enklitično obliko osebnega zaimka ób (ọ̑) 1. za izražanje premikanja v položaj, da pride a) do dotika s čim ovirajočim: spotakniti se, zadeti ob kamen; udariti s pestjo ob mizo; zadeti ob podboj; treščiti, vreči …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • zatakníti — in zatákniti em dov. (ȋ á) 1. s sunkom, potiskom narediti, da kaj ploščatega, tankega pride za kaj ploščatega: zatakniti fotografijo za okvir slike; zatakniti listek, pismo za vrata; zatakniti si pero za klobuk za trak na klobuku / zatakniti… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • apmilyti — ×apmìlyti tr. [K] suklaidinti. neapmìlytinai adv.: Neapmilytinai (neapviliamai) žadėti N. | refl.: Nag anas apsimìlijo Antz. Apsimilijo berokuodamas MŽ498. milyti; apmilyti; pamilyti; sumilyti …   Dictionary of the Lithuanian Language